Simona Vaitkutė  Vaizdo įrašas

Simona Vaitkutė yra visuomenininkė, rašytoja ir žurnalistė. Su  vyru Joel jie rengia stovyklas vaikams ir jaunimui gamtoje: Big Tent Camps/ Erdvi Palapinė - https://www.facebook.com/bigtentcamps/ ,  https://bigtentcamps.wordpress.com . Skirtingus Simonos projektus jungia bendras motyvas – poreikis ieškoti darnesnio santykio tarp žmogaus, jo bendruonmenės ir  gamtos, kurioje jie tarpsta.

„Ar mokykla ruošia gyvenimui?" 
  
Nuolat keliaujant po pasaulį Simonos sūnui Oskarui teko išbandyti skirtingus mokymosi būdus: tradicinį  ir alternatyvų ugdymą, Montesori, Valdorfo pedagogikas, mokslus tarptautinėje aplinkosauginėje mokykloje ir net mokymąsi namuose.  Pranešime, pasitelkdama asmeninę patirtį įvairiuose ugdymo projektuose,  Simona apžvelgs gilumines švietimo sistemos spragas ruošiant jauną žmogų  pilnaverčiam gyvenimui visuomenėje ir kvies pamąstyti apie tai, koks ugdymas yra prasmingas.

Tai  ilgosios dienos mokykla, kurioje ugdymo procesą praturtina formalaus ir neformalaus ugdymo  sąveika. Vaikams svarbu ne tik mokytis, bet sveikai vystytis, augti.  Tėvai ir mokykla yra vaikų ugdymo bendraautoriai. Bendras mokyklos ir tėvų tikslas - sveikas vaikas ( fiziškai, psichiškai, emociškai ir dvasiškai), kuris pakankamai juda, būna gryname ore ir mokosi be perteklinio streso,  be autoritarinių disciplinų. Per visapusišką mokymąsi išmokstama ir  harmoningų tarpusavio santykių. Mokykla tam, kad vaikas iš pat vaikystės atrastų sau ir kitiems laimės šaltinius, kurtų pilnavertį gyvenimą, matytų ir jaustų kitus žmones parodant pagarbą jiems. Tai pasiekiama ugdant vaikų  mąstymą, jausmus, valią ir turint aukščiausią siekį – nuolatinį savęs pažinimą.

Pirmojo Lauko darželio Lietuvoje ir pradinės mokyklos įkūrėjas ir vadovas, Vilniaus kolegijos lektorius, įgijęs tarptautinį lauko pedagogo laipsnį Jungtinėje Karalystėje.

Idėją miesto vaikus ugdyti parkuose, leidžiant jiems beveik visą dieną būti gamtoje, parsivežė iš Švedijos – ten dažnai lankydavosi komandiruočių metu. Kurį laiką nesėkmingai ieškojęs panašaus darželio Lietuvoje, nusprendė darbą skandinavų kapitalo įmonėje iškeisti į sveikesnę, kūrybiškesnę ateitį dviem savo vaikams.

Pradėjęs nuo kelių vaikų darželio Pavilnių regioniniame parke, greitai suprato, kad ugdymo gamtoje filosofija subūrė didelę šeimų bendruomenę. Taip atsirado Lauko darželio filialai Ąžuolyno parke Kaune ir Vingio parke sostinėje. Ieškodamas lauko pedagogikos ekspertų, kaupdamas teorines ir praktines žinias apie šią ugdymo sritį, Ž. Karpis išmaišė pusę Europos. Tyrinėjo lauko darželius, lauko mokyklas, tradicines švietimo įstaigas su specialiomis lauko grupėmis arba užsidegusiais lauko pedagogais Islandijoje, Norvegijoje, Švedijoje, Estijoje, Didžiojoje Britanijoje, Olandijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Austrijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Ispanijoje, Graikijoje, Turkijoje.

„Lauko darželis – pirmasis, drąsiausias lauko pedagogikos bandytojas, tai darantis visu pajėgumu ir iš esmės", – sako lauko pedagogikos idėjos skleidėjas, skaitantis paskaitas, rengiantis seminarus Lietuvoje ir užsienyje, dažnai į Lietuvą pasikviečiantis šios srities žinovų iš kitų šalių.

Teigiamą šio netradicinio darželio poveikį pirmiausia pajuto jo įkūrėjo vaikai. Lauko darželio vadovui atrodo svarbu tyrinėti ugdymo lauke poveikį vaikams – taip gimsta auklėtojų apklausos apie žygiuose dalyvaujančių darželinukų fizinius bei emocinius pokyčius, bendradarbiavimas su šalies aukštojo mokslo įstaigomis, gamtininkais.

Lauko darželio komanda pamažu keičia ir valstybinių institucijų požiūrį į ugdymą lauke, pripažįstant jį naudingu auginant sveiką, laisvą, kūrybingą, savarankišką vaiką. Iš drąsios idėjos išaugęs darželis tampa matomas ir tarptautinėje bendruomenėje. Šių tikslų pasiekęs Ž. Karpis tikisi, kad ateityje lauko pedagogika bus įprasta ir valstybiniams darželiams.